Vadovavimas ir auklėjimas: kartu ar atskirai? : mokslo studija
| Date |
|---|
2018 |
Nors skirtingi autoriai pripažįsta panašumus tarp tėvų vaidmenų šeimoje ir vadovų vaidmenų organizacijoje, tačiau išsamių empirinių tyrimų, patvirtinančių šias teorines prielaidas vis dar trūksta. Galbūt todėl ir praktikai kurdami tėvų ugdymo ir vadovų vystymo programas dirba atskirai vieni nuo kitų. Šioje mokslo studijoje pristatomos ne tik teorinės prielaidos remiantis mokslinės literatūros apžvalga, tačiau ir kiekybinių skerspjūvio tyrimų rezultatai apie vadovavimo ir auklėjimo sąsajas. Trijų empirinių tyrimų rezultatai patvirtino, kad kuo vadovai savo tėvų auklėjimo stilių genetinėje šeimoje vertino kaip labiau autoritetingą (derinama tėvų parama ir reikalavimai), tuo savo vadovavimo elgesį įsivertino kaip labiau orientuotą į užduotį bei į santykius. Analogiškos sąsajos užfiksuotos ir kai vadovai įsivertino auklėjimo stilių branduolinėje šeimoje bei vadovavimo stilių darbe. Dar daugiau, kuo pavaldiniai savo tėvus genetinėje šeimoje vertino kaip labiau autoritetingus, tuo ir savo vadovus vertino kaip labiau besiorientuojančius į santykius ar skiriančius dėmesį tiek santykiams, tiek užduočiai. T.y. vadovai renkasi efektyvų vadovavimo stilių, kuris yra panašus į jų patirtą pozityvų tėvų auklėjimo stilių. Tiek darbe, tiek namuose, vadovai/ tėvai renkasi panašų pozityvų elgesio būdą, o pavaldiniai vertindami savo vadovą remiasi savo tėvų elgesio modeliu.
Regrettably, family and organizational psychologists as well as social workers and managers do not collaborate with one another in the development of parent education and leader development programs. It is likely that the lack of scientific knowledge about the links between parenting and leadership discourages such attempts. Therefore, the scientific study introduces theoretical assumptions and empirical data about the relationships between parenting and leadership. Results of three empirical studies confirmed that leaders who were satisfied with their authoritative parents perceived their own leadership style as democratic. Moreover, when leaders perceived their parenting style at home as authoritative (balance of reasonable demands and high responsiveness), they evaluated themselves as leaders who were oriented both towards the task and the relationships in the organization. Finally, the subordinates who perceived their parents as authoritative evaluated their direct supervisors as democratic and were more satisfied with leadership in the organization.
ISBN 978-609-467-358-0 (internetinis). Recenzentės: doc. dr. Jurgita Lazauskaitė- Zabielskė (Vilniaus universitetas); prof. dr. Rosita Lekavičienė (Kauno technologijos universitetas). Autorių indėliai: doc. dr. Aurelija Stelmokienė (2 autoriniai lankai), prof. dr. Auksė Endriulaitienė (1 autorinis lankas)