Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/125466
Type of publication: doctoral thesis
Field of Science: Ekologija ir aplinkotyra / Ecology and environmental sciences (N012)
Author(s): Andrušaitytė, Sandra
Title: Aplinkos veiksnių poveikis ikimokyklinio amžiaus vaikų alergijų rizikai
Other Title: Effects of environmental exposures on preschool children allergies
Extent: 94 p.
Date: 27-Nov-2015
Keywords: Vaikų alergija;žaliosios erdvės;žalumos indeksas;Children allergy;green space;NDVI
Abstract: Pastaruoju metu pasaulyje didėja sergamumas astma ir kitomis alerginėmis ligomis. Epidemiologinių tyrimų duomenimis, dėl kenksmingų aplinkos veiksnių poveikio (ekspozicijos) nėštumo metu, gali sutrikti vaisiaus raida, o vėlesniame gyvenime _ sulėtėti vaikų raida, daugėti alergijų, nutukimų ir kitų lėtinių ligų. Vaikų alerginių ligų priežastys iki šiol nėra aiškios. Paskelbti pirmieji epidemiologinių tyrimų duomenys apie gamtinės aplinkos ir miesto žaliųjų erdvių poveikį alergijoms yra prieštaringi. Šiame aplinkos epidemiologiniame tyrime, mes naudojome objektyvią, individo lygmenyje, žalumos gausos gyvenamojoje vietoje (NDVI) ir nuotolio nuo parko ekspoziciją ir nustatėme kompleksinį aplinkos veiksnių poveikį vaikų astmos ir alergijų rizikai kritiniais raidos etapais. Nėštumo metu, esant mažai žalumos ekspozicijai, statistiškai reikšmingai didėja rizika pagimdyti mažos kūno masės, mažą pagal gestacijos amžių ir neišnešiotą naujagimį. Tabako dūmai nėštumo metu, motinos lėtinės ligos lėtina vaisiaus raidą, o mažos kūno masės, per anksti gimę ir maži pagal gestacijos amžių naujagimiai turi padidintą alergijų riziką, sulaukus 4−6 metų amžiaus. Didėjant žalumos gausos indeksui (NDVI IQR) 100 metrų spinduliu apie gyvenamąją vietą, statistiškai reikšmingai 43 % didėja astmos rizika. Esant mažai žalumos aplink gyvenamąją vietą ir vaikui praleidžiant daugiau kaip 5 valandas per savaitę žaliosiose erdvėse, statistiškai reikšmingai sumažėja astmos rizika, palyginti su vaikais, kurie lauke praleidžia mažiau laiko. Vaiko fizinis aktyvumas lauke, esant nedidelei žalumos ekspozicijai, teigiamai veikia sveikatą ir gali reikšmingai sumažinti astmos riziką. Gyvenamosios vietos atstumas iki parko didesnis nei 500 m padidina tikimybę, kad vaikas parke praleis mažiau nei 5 val per savaitę, lyginant su vaikais, kurie gyvena arčiau parko. Gauti rezultatai pagilina žinias apie aplinkos veiksnių ir miestų žaliųjų erdvių poveikį vaikų alergijų ir astmos rizikai. Priežastinių ryšių tarp aplinkos ekspozicijos ir alergijų rizikos išaiškinimas pagrindžia vaikų sveikatos profilaktikos ir alergijų prevencijos programas, siekiant sumažinti vaikų alergijų plitimą ir astmos riziką.
Over the last decades, the prevalence of asthma has progressively increased in the world. The epidemiological findings shows that environmental pollution during pregnancy may affect newborns’ development and later one can increase the risk of the developing allergies, obesity and other chronic childhood diseases. The causes of childhood allergies are still unclear. Epidemiologic data on the influence of natural environment and urban green spaces on allergy and asthma in children are limited and inconsistent. In this environmental epidemiological study, using objective individual-level greenness exposure measures in the living environment (NDVI) data and the distance to the nearest city park and the physician diagnosed asthma and allergies, we estimated integrated impact during critical child development periods. Low greenness exposure during pregnancy statistically significant increase prevalence of low birth weight and term low birth weight. Exposure to tobacco smoke during pregnancy and early life, maternal chronical disease has effect on foetus development, while low birth weight babies, term low birth weight and preterm delivery are the birth outcomes whose are associated with higher allergies risk at 4–6 year age. An increase in greenness (NDVI IQR) within the 100-m buffer of the home was associated with a 43% increase in the risk of asthma at the age of 4–6 years. The risk of asthma in children residing in low greenness exposure areas and spending more than 5 hours per week in green spaces was statistically significantly lower, compared to children who spent less time outdoors. Physical activities have health benefit and can significantly reduce the risk of childhood asthma in areas with lower exposure of greenness. The higher distance to the nearest city park than 500 m increase the probability that child will spend less than 5 hour per week in a park to compare with children residing close to a park. This research adds to the growing body of evidence that environmental factors and urban greenness may have significant effect on children health. Elucidation of causal associations between environmental exposures and risk of allergies could provide preventive measures for allergy management and intervention programs.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/125466
Affiliation(s): Gamtos mokslų fakultetas
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:VDU, ASU ir LEU iki / until 2018

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

8
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

5
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.